Praktiškai kiekvienas nuosavo namo šeimininkas stengiasi, kad išlaidos, susijusios su namo šildymų būtų minimalios. Tačiau renkantis taupiausią sprendimą, daugelis dažnai lygina tik kuro kainas. Tačiau šiame procese reikėtų įvertinti daugiau faktorių, tokių kaip pastato šilumos nuostolius, sistemos įrengimo kaštai ir išlaidos, susijusios su tolimesniu aptarnavimu. Nereikėtų pamiršti ir apie vieno ar kito varianto eksploatavimo sudėtingumą. Tik pažvelgus į šį klausimą kompleksiškai, galima užtikrinti maksimaliai ekonomišką variantą.
Suprantama, kad šildymas ir vėdinimas yra vieno sudėtingiausių sistemų namuose, tačiau prieš jų pasirinkimą, verta apžiūrėti pačius namus. Jei namo šilumos nuostoliai sienose, languose ir per stogą yra dideli, tai jokios pastangos įrengti efektyvesnį šildymą neduos rezultato. Pradžioje reikėtų pasirūpinti visos namo konstrukcijos apšildymu. Dideli šilumos nuostoliai reikš, kad bet kokie bandymai įrengti taupią šildymo sistema, ves prie per didelių šilumos praradimų, ypač šaltesniu oru. Sutvarkius šiuos trūkumus, galima imtis pigesnio kuro pasirinkimo. Tačiau čia reikėtų vertinti tiek šilumos vieneto kainą, bet ir bendras išlaidas kurui, įrenginiams ir jų aptarnavimui. Paskaičiavus viską kartu, gausis tikras vaizdas. Taip pavyzdžiui, vertinant pačius šildymo katilus, tai elektriniai bus vieni pigesnių, tačiau gavus sąskaitą už elektros energijos suvartojimą, vaizdas gali pasikeisti. Gerai apšildytam namui, kurio plotas apie 100 kvadratinių metrų tokios sistemos gal ir pakaks, tačiau didesniam variantui prireiks kažko galingesnio. Dujinis šildymas neabejotinai yra vienas taupiausių sprendimų dėl gamtinių dujų kainos, tačiau jis yra įmanomas tik jei namas yra vietovėje su dujotiekiu. Vienas populiariausių šiuolaikinių sprendimų yra malkomis arba granulėmis kūrenami katilai, nereikalaujantys labai sudėtingo aptarnavimo ir kurių įrengimas taip pat nėra labai sudėtingas ir brangus.