Tradicinės lietuvių šventės populiarios. Lietuviai papročius išlaiko ar iš naujo prikelia gamindami tradicinius patiekalus, prisimindami Šv. Kučių, Šv.Kalėdų, užgavėnių, Joninių kilmę bei prasmę, žaisdami tradicinius, senovės žaidimus. Kad švenčių laukti būtų smagiau, prieš metinę Šv Kalėdų šventę lietuviai puošia ne tik eglutes ar šventinius stalus, bet ir visus namus, puošia tradicinėmis lietuvių puošmenomis- šiaudais ar bičių vaško žaislais. Dauguma žmonių yra praktiški ir naudoja turimus papuošimus, papildydami atsargas madingomis ir trūkstamomis dekoracijomis.
Užgavėnės
Užgavėnės- tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasarioo. Žemaičių užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengelių ir jų keliamo šurmulio.
Joninės
Jonines nuo senų laikų žmonės pažymėdavo saulėgrąžos metą- pačią trumpiausią naktį. Trumpiausia naktis senovėje vadinama Rasos švente. Įvedus krikščionybę šventė buvo pavadinta Joninėmis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiuose vietose- paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo, linksmindavosi iki saulei patekant.
Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse
Tris Baltijos valstybes- Estiją, Latviją, Lietuvą XVIII a. pabaigoje suvienijo panašus istorinis likimas- visos jos buvo aneksuotos Rusijos imperijos XIX a. Tautinio atgimimo laikotarpiu didelę reikšmę įgavo etinė kultūra, ypač liaudies dainos. Masinis dainų ir šokių judėjimas tuomet tapo viena iš svarbiausių tautiškumo ugdymo priemonių, skatinančių trijų Baltijos tautų bendrumo ir vienybės jausmą, įkvėpiančių viltį ateityje atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir kurti savo savarankiškas valstybes. Dainų ir šokių tradicija buvo atkurta ir suvaidino reikšmingą vaidmenį atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę. https://www.atostogoskaime.lt/unesco/dainu-ir-sokiu-sventes-baltijos-valstybese/
Dainų ir šokių šventės Lietuvoje
Nacionalinė dainų ir šokių švenčių tradicija- veveik šimtą metų besitęsiantis procesas, svarbus Lietuvos kultūros reiškinys. Pasaulio lietuvių dainų šventė kas ketverius metus į didžiuosius šventinius renginius Vilniuje suburia įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvus iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių. Dainų šventėse kasmet dalyvauja per 40 tūkstančių dalyvių.