Drėgmė yra svarbi daugelio pelėsių rūšių augimo ciklo dalis. Kai esant drėgmei kondensuojasi vandens garai, susidaro rasos lašeliai, kurie yra gerai matomi ir paprastai vadinami pelėsio sporomis. Šis procesas vadinamas hidrolitine kondensacija, kai dėl drėgmės vanduo iš skysčio virsta dujomis. Kondensacija drėgnoje aplinkoje dažnai sukelia pelėsių augimą, ypač kai nėra pakankamos ventiliacijos tinkamai išdžiūti. Tyrimai parodė, kad 10-15 % drėgmės lygis gali sukelti pelėsio augimą beveik visur, net jei jis nėra tiesiogiai susijęs su didėjančiu drėgmės lygiu. Tai reiškia, kad drėgni rūsiai, drėgni garažai, drėkintuvai, drėgnos sąlygos ir dar daugiau dalykų, sujungtų į vieną, gali sukelti pelėsių problemų, jei nežinote, kur jų jau yra. Ventiliacija atlieka pagrindinį vaidmenį, kad jūsų namai būtų sveiki ir juose nesikauptų drėgmė. Drėgnas rūsys ar kita uždara erdvė gali atrodyti kaip logiškas paaiškinimas, kodėl dėl to gali kilti problemų su pelėsiu, tačiau taip nebūtinai turi būti! Apžvelkime keletą būdų, kaip drėgmės perteklius gali sukelti pelėsio problemų: https://www.lunos.lt/lt/produktai/product/11/mini-rekuperatorius-lunos-ego/
Kas yra pelėsis ir kaip jis auga?
Pelėsis yra įprastas, tačiau dažnai nepageidaujamas augalas patalpose, kuris gali pakenkti jūsų namams ir sveikatai. Tai grybelinis organizmas, kuris gali gyventi ir patalpose, ir lauke. https://www.lunos.lt/lt/produktai/product/2/sieninis-mini-rekuperatorius-lunos-e2/36/ Pelėsis gali augti beveik ant bet kokios medžiagos, kuri yra porėta ir (arba) mažai įgeria vandens. Pelėsio augimą lemia keletas veiksnių, pavyzdžiui, temperatūra, drėgmės lygis, teršalų buvimas ir vandens prieinamumas. Pelėsis dažnai sparčiau auga drėgnoje aplinkoje, todėl drėgnuose rūsiuose ar kitose uždarose patalpose, kur ribotas oro judėjimas, pelėsis auga ypač sparčiai. https://www.lunos.lt/lt/produktai/product/13/ventiliatorius-lunos-silvento-ec/36/
Kaip drėgmė sukelia pelėsį?
Kai yra drėgmės, ji pritraukia vandens molekules iš oro ant paviršių, kur jos keičiasi į anglies dioksidą ir vandenį. Šis drėgmės perteklius vadinamas vandens garais ir gali sukelti pelėsio augimą. Ši drėgmė įsiurbiama į konstrukciją, kur susidaro purios, į vandenį reaguojančios sąlygos, dėl kurių gali atsirasti pelėsis. Patalpose, kuriose oro judėjimas iš lauko ribotas arba jo visai nėra, pavyzdžiui, drėgname rūsyje, gali kauptis vandens garai ir atsirasti pelėsis. Kai oro drėgmė pastate yra tokio lygio, kad gali kilti pelėsių problema, vandens garai gali kondensuotis kaip rasos lašeliai ir sudaryti pelėsių sporas. Tada sporas gali pritraukti šiltas oras ir pernešti per pastatą į kitas patalpas, kur jos gali išaugti į aktyvius pelėsius. Pelėsių augimas gali būti matomas kaip matomas augimas, pavyzdžiui, varškės ar sviesto dėmės ant sienų ir baldų. Pelėsis gali skleisti nemalonų kvapą arba gali būti sunkiai pastebimas, nes plika akimi jo nesimato.
Drėgni rūsiai ir kitos uždaros patalpos
Drėgni rūsiai yra dažna vieta, kurioje auga pelėsis, dažnai dėl to, kad juose nėra ventiliacijos arba ji yra nepakankama. Taip gali atsitikti, kai stogo iškyša yra minimali, sienos nepralaidžios orui ir (arba) yra drėgnas rūsys. Medinio karkaso pastatai dažnai statomi be sauso sluoksnio, todėl drėgmės judėjimui yra labai mažas pasipriešinimas. Dėl to drėgmės perteklius atsiranda sienų ir lubų ertmėse, kur ji gali kauptis ir sudaryti vandens burbuliukus arba drėgmės kišenes, matomas kaip didelės tamsios dėmės gipskartonio plokštėse. Tose vietose, kur sienose ir lubose yra kempinės, oro judėjimas pastate yra ribotas, o ventiliacija yra menka arba jos visai nėra. Dėl to pastato viduje esančio oro drėgmė yra pakankamai didelė, kad jame galėtų augti pelėsis.