Šiomis dienomis vis daugiau kalbant apie aplinkos apsaugą nelieka nepastebėta ir buitinių nuotekų problema. Su jomis suduriame daugelis iš mūsų. Šiuo metu ten, kur nėra galimybės prisijungti prie miesto kanalizacijos, naudojami nuotekų valymo įrenginiai.Namai, sodybos ir įmonės naudoja vandenį. Juk vanduo ne tik palaiko gyvybines funkcijas, bet ir reikalingas asmens higienai palaikyti, skalbiant, plaunant indus ir atliekant daugelį darbų. Be jo, neįsivaizduojame savo gyvenimo. O kaipgi nuotekos? Jos susidaro kiekvieną kartą. Jei jos bus išleidžiamos netinkamoje vietoje, labai nukenčia mus supanti aplinka. Su nuotekų problemomis Lietuva dorojasi jau ne vienerius metus, technologijos ir nuotekų valymo įrenginiai tobulėja, tačiau užsienyje viskas vystosi dar sparčiau. Trumpai apžvelgsime valymo įrenginių tendencijas JAV.
Dažniausiai JAV nuotekų šalinimo sistemąsudaro penki pagrindiniai elementai: (1) vandentiekio sistema, (2) kanalizacijos linija, (3) sptikas/buitinių nuotekų valymo įrenginys, (4) tekalų pašalinimo vamzdžiai iš įrenginio, (5) numatoma tekalų išleidimo vieta (natūralus susigėrimas į gruntą ar lagūną). Visos įrengiamos nuotekų sistemos turi atitikti nustatytus reikalavimus ir taisykles. Pirmiausiai nuotekos patenka į septiką, kuriame sulaikomos kietosios dalelės, o skystis pernešamas į kitas kameras, ar išleidžiamas į vandens telkinį. Septikas – tai „bioreaktorius”, kur mikroorganizmai suskaido organines medžiagas į skystį, dujas ir kt. Dujos pašalinamos per namo ventiliacijos angas, kietosios dalelės nusėda septiko dugne, o dumblas (bakterijos, mintančios atliekomis bei įvairiomis kitomis frakcijomis, kurios negali būti išskaidytos), susikaupęs septiko dugne, periodiškai turi būti pašalinamas.
Namo vandentiekio sistemą sudaro nuotekų, ventiliacijos vamzdžiai bei vandens gaudyklės. Vertikalus vamzdis yra pagrindinis elementas, kuriame telkiasi nuotekos bei vandens garai. Tekėdamos nuotekos išskiria dujas, kurios yra blogo kvapo, gali sukelti įvairias ligas ir, kai kuriose situacijose, gali būti net sprogios, todėl tiek nuotekoms, tiek ventiliacijai dažniausiai įrengiamas vienas vamzdis.
Siurblinės reikalingos ten, kur nuotekos negali tekėti natūralia tėkme. Vis dažniau siurblinės įrengiamos rūsiuose, o namo išorėje nuotekos teka per septiką ir drenažo sistemą.Siurblinė reikalinga, kai septikas yra gilus, užkastas dirvožemio sluoksniu, arba absorbcijos sistemai esant po dirvožemio pylimu.
Tranšėjos yra efektyviausias ir labiausiai JAV paplitęs būdas infiltruojant nuotekas. Jos gali būti įrengiamos net ten, kur vyrauja aukštas gruntinis vanduo. Tranšėjos dažniausiai kasamos 60-90 cm pločio kaušo ekskavatoriais. Didesnio pločio tranšėjos nebūtų tokios efektyvios dėl didesnio dugno ploto ir mažesnio ilgio. Drenažo tranšėjas, patikrinus drenas ir pašalinus visus pažeidimus, reikia užkasti, kad jos nepakeistų savo padėties. Grunte, kuriuo užpilamos drenažo tranšėjos, neturi būti didesnių nei 15 cm skersmens akmenų. Išleidimo vamzdžio ribose pilamą gruntą reikia sutankinti, o užkastos tranšėjos vietoje nusėdimui reikia palikti nedidelį pylimą. Taip pat kiekvienos tranšėjos dugne gruntas turi būti paskirstytas tolygiai per visą ilgį. Kitu atveju nuotekos tekės netolygiai, surinkdamos pašalinį gruntą.